Kūrybos kampelis

Forumas kūrėjams
 
rodiklisDUKIeškotiRegistruotisNarių sąrašasVartotojų grupėsPrisijungti

Share | 
 

 [Pamiršta vasara]*

Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3, 4, 5  Next
AutoriusPranešimas
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: [Pamiršta vasara]*   2008-07-28, 18:36

Šį kūrinį rašiau prieš metus, ir jį buvo galima rasti kai kuriose svetainėse. (wasntme)
Na, o dabar atiduodu jį jūsų skaitymui ir vertinimui (flower)

By MissRomance


Tvirtai stumtelėjusi ji užrakino duris. Medžiuose krankė varnos, iš kažkur atklydęs vėjas atnešė lietaus kvapą. Galiausiai, pakėlusi tašę Mija nusileido akmeniniais laipteliais ir pasuko link parko. Dar kelios gatvelės ir ji jau bus stotyje. Prieš tai brūkštelėjo raštelį tėčiui, kad vakare paskambins. Aišku, jei tetai vėl neatjungs telefono. Kadangi tai pasitaikydavo gana dažnai ji nesuko sau galvos. Tėtis nesinervins.
Po kojomis žliugsėjo šlapia žolė ir mergina porą kartų nusikeikė, pažvelgusi į savo batus, kurie nuo purvo jau buvo pakeitę spalvą. Ta dulksna ore tvyrojo jau nuo praeito vakaro. Miestas buvo lyg apsnūdęs, o kartu ir visi jo gyventojai. Tokią dieną visai nesinori kišti nosies į lauką, juo labiau trenktis į kažkokį kaimą. Dėja, Mija neturėjo kito pasirinkimo. Kartą per pusę metų reikia aplankyti tetulę. Aptvarkyti namus, apžiūrėti, ar dar gyva, ar namas tebestovi... Ta moteriškė visada buvo kiek "pačiuožusi", o po Mijos mamos mirties ji dar labiau užsisklendė. Nebuvo visiška beprotė, bet viena irgi nesusitvarkė. Laimė, Mija pažinojo kiekvieną tos apylinkės kertelę. Ne vieną vasarą ten buvo praleidusi, o dabar ten tenka važiuoti ir šaltuoju metų laiku. O kai šalta, ten nėra ką veikti. Štai kodėl ji raukosi tipendama pažliugusiu keliuku.
Merginai pasiekus stotelę ten jau lūkuriavo grupelė žmonių. Dauguma su lietpalčiais, skėčiais, apsikrovę lagaminais, arba parankėse sūpuodami grybautojų krepšius. Priartėjusi prie langelio nusipirko kelionės bilietą. Ir pačiu laiku, kadangi aptaškydamas kelis neatsargius pakeleivius į stotį įčiuožė žalsvas autobusas.
Mija neskuba. Ji palauks, kol dauguma sulips, o paskui pati, be jokių grūstynių pateks vidun. Nors kokios ten grūstynės - nedaug žmonių šiandien važuoja, taigi dėl vietos ji irgi nesibaimino.
Galiausiai ji įlipo į autobusą. Išsirinkusi vietą kairės eilės gale klestelėjo į sėdynę. Lengvas krapnojimas peraugo į stiprų lietų todėl mergina slapčia džiaugiasi, kad ji jau autobuse, nors laukia netrumpa kelionė. Pro langą jau nieko nebeįmanoma įžiūrėti. Nusivilkusi paltą įgrūdo jį į spintelę virš galvos, šalia savo nedidelės kuprinės, kurioje ilsėjosi lauktuvės giminaitei. Galiausiai atsidūsta ir tiesiog susmunka i kėdę. Autobusas pajuda.Tesgirdi tik lietaus lašų tuksenimas į langą ir lengvas ūžimas.
Ši atmosfera ją migdo. Gal iš tiesų prisnūdus? - pagalvoja. Kažkas priekyje įsijungia muziką. Ji tyli, tačiau Mija vis tiek ją atpažįsta. Tai Lenny Kravitzo daina - "Sister". Sena daina, ir kaip seniai ji ją girdėjo...
Tačiau staiga merginos širdį kažkas suspaudžia. Ta daina... ji jai kažkokia artima... pažįstama...
Širdį užliejo seniai pamiršti prisiminimai.


Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 24
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-28, 19:23

Pirmas žodis atėjęs į galvą perskaičius - WoW. inlove

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-29, 12:29

Pradžioje kaip visada - formalumai. O paskui prasidės veiksmas (yes)

.:Prisiminimai:.

Muzika skamba autobuse. Pamažu skverbiasi į Mijos mintis ir jas užvaldo.
Ta pati daina skamba prie ežero. Vanduo raibuliuoja, saulės spinduliai žaidžia medžių lapuose. Ji girdi mergaitės juoką.
- Mija, patildyk muziką
- Ne, tik ne dabar, palaukim, kol daina pasibaigs...
O paskui ta naktis... Tie klyksmai, ašaros, skausmas...
Mergina stipriai užsimerkė. Nenorėjo pravirkti, ašaros nieko nepakeis, tik atnaujins senas žaizdas. Tėvas jai nuolat sakydavo, kad reikia viską pamiršti ir nebesikankinti, tačiau pati Mija abejojo, ar jis pats sugebėjo nustumti šalin tuos prisiminimus.
Muzika nutyla ir mergina tarsi pabunda iš transo. Lyti jau nustoję, ir ji gali žvalgytis po apylinkes. Tolesnė kelionės dalis kažkodėl ją dar labiau išvargina. Ne fizškai, bet morališkai. Ji vėl grįžta ten, kur patyrė didžiausią skausmą.
Sustojus autobusui ji viena išlipo stotelėje. Daugiau nei vienas žmogus nepalaikė jai kompanojos einant pamiške. Toliau laukia plynas laukas, vėl miškingas ruožas, o tada jau tolumoje pasirodys sodai. Dauguma žmonių ten gyvena tik vasarą, taigi žiemą kaimynų nedaug.
Eidama keliuku Mija ironiškai nusijuokė : - Čia bent jau nelijo. Čia snigo!
Pagaliau tolumoje išryškėjo nemažas namas, aptvertas aukšta medine tvora. Priėjusi ji stumtelėjo vartus ir teko nemažai pavargti, kol jie atsidarė. Staiga prie merginos prišoko didelis vilkinis šuo ir pargriovė į sniegą.
- Oj, Marsai! - juokėsi Mija, - raminkis!
O juk kadaise jis buvo mažas, minkštas ir pūkuotas šuniukas. Visų numylėtinis, ypač - Mijos mamos...
Pagaliau atsikėlusi nusipurtė sniegą ir pasuko link durų. Kelis kartus pabeldė,bet niekam neatidarius pati įėjo vidun.
Niekas čia nepasikeitę! Tas pats rūsio kvapas, senos sienos, spintos ir spintelės... Tačiau pleškanti krosnis leido suprasti, kad šeiminikė vis dar juda.
Mija nusimetė kuprinę ir pasikabino paltą.
- Mija? - pasigirdo balsas
- Taip, čia aš teta, - nusišypsojo mergina
- Aaa... sveika
Pasirodė liesa moteris. Ilgu pilku sijonu ir į kuodelį susuktais plaukais. Veidas nebuvo susenęs, bet kai kurios raukšlės bylojo apie stiprius išgyvenimus. O neapsakomai žydros akys žvelgė į merginą.
- Tai kaip gyvenate? - paklausė Mija eidama link kuprinės
- Lyg nežinotum... o kaip tu? Kaip tėvas?
- Lyg nežinotumėt... - nusišypsojo Mija
Kažkodėl į tetą ji kreipdavosi - "Jūs". Tiesiog taip buvo įpratusi nuo vaikystės. Ištraukusi iš kuprinės braškių uogienę atsisuko.
- Mari, kur padėti lauktuves?
- Aaa... - užsigalvojusi atsisuko teta, - padėk... padėk, ant pečiaus...
Tuomet, lyg būtų ką pamiršusi išėjo. Mija tik atlaidžiai nusišypsojo ir ėmė traukti įvairų maistą bei dėti į šaldytuvą bei spinteles. Keli uogienės stiklainėliai, koncervuoti žirneliai, pyragas, saldainių dėžutė,pradarytas sviesto pakelis...
- O varge, ir vėl! - užvertė akis mergina. Turbūt tėtis net dėdamas kelioninę kuprinę peržiūrinėjo ataskaitas, taip nežiūrėdamas kur ką deda ir šluodamas viską, kas tuo metu buvo ant stalo. Nenustebsi, kad jį kankina nemiga.
Mija atsidūsta. Ji nekaltina jo, tokia tėvo apsauginė reakcija. Ta nelaimė pakeitė jos mylimus žmones. Vyresnioji motinos sesuo Mari užsidarė šiame name nuo viso pasaulio ir nuolat lindi tarp senų knygų su niekuo nebendraudama, išskyrus senę Gertrūdą, kuri šeria Marsą ir kartais nuperka Mari maisto.
Tėvas atvirkščiai. Puolė "į žmones" ir nuo tada jam neberūpi niekas, išskyrus jo darbą. Taip netektis paveikė juos. O Mija? Kaip motinos žūtis pakeitė ją pačią?

Susitvarkiusi mergina užlipo į trečią aukštą. Jos kambarys kaip visada - buvo nepaliestas. Net stiklinės duženos tebegulėjo prie stalo nuo vasaros, kai Mija išbėgdama natyčia ją sudaužė. Tada nebuvo laiko tvarkyti, nes vėlavo, ir dabar tai tėra dar vienas įrodymas, kad nuo tos dienos jos kambaryje nesilankė jokia gyva dvasia.
Viską susikrovusi nusileido į biblioteką. Ten teta skaitė kažkokią knygą. Visos užuolaidos buvo kruopščiai užtrauktos o ant stalo degė žvakė. Mija atsisėdo kitoje stalo pusėje.
- Kokią knygą skaitote? - linksmai pasiteiravo
Teta pakėlė akis.
- "Gedanken uber Tod und Unsterblichkeit" *
- Ou... - nutęsė Mija, - aišku...
Teta nuolat apie tą patį...
- Bet juk praėjo jau keturi metai... - tarė mergina
- Man atrodo, jog tai būtų nutikę dar vakar
Mija suspaudė lūpas ir nuleido akis. Ta vasara... jos motina žuvo ant bėgių. Po traukiniu. Niekas to nematė. O prie bėgių buvo rasta be sąmonės gulinti Mija. Jai tada tebuvo 14 metų... Daugelis tikėjo, kad mergaitė pasakys, ko motina ėjo per mišką iki bėgių. Ir kodėl nusižudė. Ar tai iš vis buvo savižudybė?
Bet Mija negalėjo nieko pasakyti. Nelaimės ji neprisiminė.

- Ar tu tikrai nieko nežinai? - staiga paklausė teta
- Aš... - Mija užsimerkė, - prisimenu tą dieną... prie ežero, skamba muzika... šalia juokiasi Nora... Bet paskui - Nieko! Visiškai nieko! Tik jaučiu, kaip mane kažkas kelia. Viskas.
- Kai tave parnešė nieko nepasakei
- Ir dabar nepasakysiu
- Kaip galima pamiršti vieną vakarą?
Mija pažvelgė į tetą.
- Pasiieškokite geresnių knygų. Tokios - parodė į skaitomą, - bevertės
Tuomet atsitojusi grįžo į virtuvę. Marsas gulėjo ir šildėsi prie židinio, o lauke lengvai snigūriavo. Kodėl niekas negali palikti jos ramybėje? Nagana to, kad Mija nuolatos save kaltina, kad nesugebėjo išgelbėti mamos, jos sulaikyti. Visi ją privers išprotėti kaip Mari!
Mija atsiduso ir pasuko link telefono. Gal paskambins tėčiui? Pakėlusi ragelį priglaudė prie ausies. Kaip ir reikėjo tikėtis - ryšio nebuvo.


* "Mintys apie mirtį ir nemirtingumą" (vok.)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-29, 12:46

OhO.... šokas O.O
Laaaaaaaaaaaaaaabai suzavejo inlove
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
Kristė
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 169
Miestas : Pajūris.
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-29, 12:55

Ohoho, tikrai kūrybiška (yes)
Tobulėk!
Beje, laukiame kitų Tavo raštų ;)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 24
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-29, 16:59

Man patinka. Laukiu naujos dalies. inlove

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-29, 17:38

.: Pačiūžos:.

Naktis buvo nerami. Mija niekaip negalėjo užmigti ir nuolat vartėsi lovoje. O vėliau kankino neramūs sapnai. Visų pirma - tamsa. Juoda tamsa ir joje skamba muzika. Mija atpažįsta, kad tai Lenny Kravitzo daina - "Sister". Paskui vaizdas persimaino ir akyse vėl sumirguliuoja vanduo, jos vaikystės draugės Noros juokas... tuomet tamsa... klyksmas! Vienišas riksmas tamsoje. Tuomet žmonių balsai... visą tai ji jau seniai žino ir merginą išmuša prakaitas. Tačiau staiga galvoje suskambėjo dar negirdėtas sakinys :
- Ar aš išdavikė? - klausia kažkas. Gal jos pasamonė vėl krečia jai pokštus? Nežinotas prisiminimas...? - Ar aš išdavikė?! - vėl suklykia verksmingas balsas? Viską vėl užgožia žmonių balsai. Tamsa.
Mergina ima stiprai vartytis lovoje. Dar kelios sekindės ir ji staigiai joje atsisėda.
- Ar aš išdavikė? - nevalingai ištarė, ir jos balsas suskambėjo tamsiame kambaryje
Kiek atsigavusi Mija apsidairo. Visiškai tylu, tik vėjas ūžauja už lango.
Lėtai atsidususi ji vėl atsigulė.


***

- Ką šiandien planuojat veikti? - paklausė Mija tetos per pusryčius
- Kaip visada - skaitysiu
Mari lėkštė gulėjo nepaliesta, o ji pati žvelgė pro langą.
- Ką tu? - pasiteiravo
- Ai, nežinau, - atsakė Mija pilna burna, - galvoju kiek apsitvarkyti, paskui norėčiau nueiti ant ežero pačiuožinėti
- Turi pačiūžas?
- Aha, mėgstu čiuožti. Pernai miesto varžybose laimėjau sidabro medalį - išsišiepė
- Aišku...
Tetai tai nepadarė jokio įspūdžio, ir ji gana greitai pasišalino. Mija dar suplovė lėkštes ir nuvaliusi stalą nubėgo į savo kambarį. Kai išsitraukė iš kuprinės pačiūžas jos akyse žybtelėjo dar nematytos ugnelės. Dailusis čiuožimas visada buvo merginos "varikliukas". Ji juo kvėpavo, mėgavosi ir mylėjo.
Pakilusi pribėgo prie lango užtraukti užuolaidas...bet to nepadarė.
Apačioje, gatve ėjo vaikinas. Juodų plaukų, aukštas, gražaus stoto. Mija tiesiog sustingo. Staiga jis pakėlė akis į jos langą, ir ji nespėjo atsitraukti.
Nusišypsojęs pamojavo merginai. Mija nė nepajuto, kaip pati atsakė lengva šypsena.
Užtraukusi užuolaidą nubėgo prie veidrodžio. Mergina ji buvo graži : Anglies juodumo plaukai, nurėžti iki pečių ir tik priekyje šiek tiek ilgėjantys. Ilgi kirpčiukai, tamsios, įkrypos akys, lieknas kūno sudėjimas. Dar kelias akimirkas žvelgusi į save veidrodyje Mija čiupo pačiūžas ir išbėgo iš kambario.

Šaltas žiemos oras buvo tyras ir vaiskus. Raudonas šalikas dengė Mijos veidą ir matėsi tik akys, o pirštinėtose rankose ji nešėsi kuprinę. Saulės spinduliai žaidė sniego kristalėliuose, o miškas atrodė pasakiškai. Bolavo apsnigtos medžių šakos, mesdamos šešėlius ant tako, kurio ėjo Mija. Apsivilkusi juodu paltuku ji puiki derėjo prie šios žiemos simfonijos.
Pagaliau tolumoje išryškėjo užsalęs ežeras.
Mijos širdis suvirpa, kai ji apsiauna pačiūžas ir tiesiog nuskrebda per ledą. Staiga jos siela atsigauna. Niekas nemato, negirdi, tik ežeras, sniegas, medžiai ir dangus jos džiaugsmo liudininkai. Saulė slysta dangaus paviršiumi, glosto merginos plaukus ir veidą. Mija čiuožė, sukinėjos, darė įvairias figūras, palikdama gilias ir tobulai lygias vėžes.

Mija buvo iš tiesų talentinga, ir tas vaizdas, kai ji tada čiuožė ant ežero, amžinai išliko vieno žmogaus atmintyje.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 10:21

OhO šokas O.O inlove
Tesinio! Tesinio! Tesinio! Tesinio! (clap)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 10:51

Štai jums tesinys ;]

.: Pamirštoji biblioteka:.

Vakaro saulė jau čiuožinėjo medžių viršūnėmis, kai Mija grįžo namo. Persirengusi užlipo į savo kambarį ir klestelėjo ant lovos. Čia taip nuobodu... Atsigulusi kurį laiką mąstė ką čia tokio nuveikus. Ji čia augo nuo pat vaikystės ir mažai kas sugebėtų ją benustebinti. Namas išbėgiotas, išropinėtas, slėpynių vietos žinomos nuo seno. Rūsys? Ten bjauru. Be to, nieko gero nerastum, išskyrus krūvą pelių bei apipelijusius rakandus. O kaip su palėpe? - susimąstė. Ten Mija užsukdavo nedažnai, bet vis tiek žino, ko tikėtis. Galybė senų drabužių, knygų, nuotraukų... daug nuotraukų... ir jos vėl primintų mamą. O to dabar merginai mažiausiai reikėjo. Šiuo metu jai buvo dar per daug skaudu, grįžti į praitus laikus, o palėpė ją vėl ten nukeltų. Ne, palėpės dar nesinori tyrinėti...
Vienintelis dar netyrinėtas namo kampas buvo biblioteka - Mari tvirtovė. Vaikystėj Mijai biblioteka buvio tuščia vieta. Slėptis ten neleisdavo, o juo labiau skaityti noro visiškai nebuvo. Tačiau dabar ji tiesiog pašoko iš jaudulio. Metas eiti ir pasižvelgyti po dar nematytas "vietoves"...

Kaip keista! Bibliotekoje buvo tusčia. Žvakė užgesinta, ir Mari tikriausiai jau snaudžia. Taip pagalvujusi Mija sukrizeno ir pasuko tarp lentynų. Čia jautėsi lengvas sakų kvapas ir viskas tiesiog alsavo senove. Eidama ji akimis slydo knygų viršeliais ir pastebėjo, kad dauguma jų aptrauktos oda. Kitos net pageltusios nuo senumo, dauguma lotynų arba vokiečių kalbomis. - Nagi nagi, pažiūrėsime, ką mūsų dvasių mylėtoja Mari skaitinėja, - nusišypsojo Mija ir ėmė vieną po kito traukioti įvairias knygas. Kaip ir buvo galima tikėtis, dauguma parašytos mėgstamiausia tetos tema - mirtis. Kadangi nebuvo ką veikti, Mija išsirinko kelias neštis į viršų ir galbūt vėliau perskaityti. Pirmąją išsitraukė Rudą knygą, paauksuotais viršeliais - "Puolusių angelų tvirtovė".
- Emm... jo.... - nutęsė Mija ir nusišypsojusi pasikišo po pažąstimi, kadangi jau traukė sekančią knygą - "Senųjų laikų raganavimai".
Trečioji vadinosi - "Dvasios slepiasi šešėlyje", ir ji buvo gana sunki, todėl mergina jau būtų išėjusi iš bibliotekos ir pasitenkinusi trijų knygų "grobiu", bet staiga pastebėjo kitą - juodą knygą. Viršelio nebuvo, bet Miją labai nustebino pirmojo puslapio iliustracija. Ant pageltusio popieriaus, kaip buvo galima spėti buvo atspaustas labai seniai peštas darbas. Tačiau buvo toks kraupus, kad privertė Miją krūptelėti. Buvo vaizduojama scena iš biblijos. Senoviška menė, būdinga mūsų eros pradžios stiliui. Dešiniąjame kampe, soste sėdėjo galingo stoto vyras. Jo žvilgsnis, kupinas beribio pasišlykštėjimo buvo įsmegtas į vaizdą apčioje. O tenai stovėjo trys kareiviai. Du iš jų siaubo kupinomis akimis laikė kažkokį padarą, klaikaus baisumo. Mija pajuto kaip nugara nuriedėjo šalto prakaito srovelė. Tas padaras buvo apžėlęs juodais plaukais, ilgi nagai braižė menės akmenis, o akys degė demoniška ugnimi. Trečiasis karys stovėjo šalia ir žvelgė į soste sėdintį vyrą. Jo paklaikęs žvilgsnis bylojo, kad tik beribis pasitikėjimas savo valdovu teikia jam jėgų neišbėgti iš šios menės. Freskos apačioje, lotyniškomis raidėmis buvo užrašytas pavadinimas - " Karaliaus Saliamono ginčas su nakties demonu".
Mija staiga užvertė knygą, tačiau kai išėjo iš bibliotekos ji vis dėl to tebebuvo jos rankoje.

***

Už lango buvo jau tamsu, kai mergina baigė skaityti "Skambučio" trilogiją. Bibliotekos knygos dar gulėjo nepaliestos, nes Mija dar jautė nenorinti pradėti jų skaityti.
- Fuuu... - atsiduso ji, - vaizdajuostė, kuri nužudo...
Staiga suprato, kad jau gerokai po pusės dviejų nakties. Knygą nušveitusi ant stalo ji išėjo iš kambario ir tamsoje nusileido į apačią. Iš virtuvės sklido blausi šviesa. Mija atsiduso - teta vėl paliko atidarytą šaldytuvą. Lėtai jį uždariusi ji nuėjo į svetainę. Ten, spintoje, gulėjo krūva vaizdajuoščių. Ji prisiminė, kaip seniau jas žiūrėdavo su tėvais... Taip seniai... Staiga Mija paima vieną iš jų ir įkiša į vaizdo magnetofoną, tačiau jį įjungus televizorius nieko nerodo, tik mirguliuoja. Ji stebi kartais iššokančias vaizdo nuotrupas : Mamos šypsena,.. skaidrus ežero vanduo,.. į kamerą atsisuka šviesiaplaukė mergaitė..., paskui tamsios, jos pačios, Mijos akys... Staiga televizorius išsijungia.
Miją apima nerimas, ir ji apsidairo po kambarį. Nesamonė - pagavoja. Kurį laiką visiškai tylu, ir tamsą perskrodžia telefono skambesys.
Tai periverčia merginą krūptelėti. To negali būti... - ramina save Mija, bet rankos ima drebėti. Priėjusi lėtai pakėlė ragelį.
- Aš mirsiu po septynių dienų? - ištaria Mija
- Tu mirsi? Vaikeli, kada tu suaugsi...
- Tėti? - nusijuokė mergina
- Aha, - linksmai atsakė, - ką čia nusišnekėjai?
- Aj... žinai, man nuo buvimo čia jau stogas važiuoja
- Kaip teta?
- Kaip visada
- Aišku... - vėl juokiasi
- Emm... tėti... - lėtai ištaria Mija
- Ką?
- Dabar antra nakties...
- Och... mane vėl nemiga kankina. Jau neskiriu dienos ir nakties
- Tai nusipirk ramunėlių arbatos ir įkalk! - Nusijuokė Mija
- Žiūrėk, kad beprotė Mari skalpo nenuimtų, - atsakė juoku
Juokas aidi visame kambaryje. Dukra visada taip kalbėdavo su tėvu. Jie vienas kitą laikė draugu, ir kalbėdavo kaip draugai. O tai dar labiau stiprino jų ryšį.
- Ok, labanakt. - pasako tėtis
- Tai jau tikrai, - nusijuokė Mija ir padėjo ragelį
Apsisukusi jau pasiruošė bėgti laiptais į viršų, bet kambarį vėl perskrodžia skambutis. Mergina lėtai apsisuko. Matyt vėl kažką tas tėtis pamiršo. Priėjusi lengvai pakėlė ragelį ir sučiauškėjo :
- Tai kas dabar?
- Septynios dienos.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
suka
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 40
Miestas : Mėnulis
Registration date : 2008-07-04

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 11:15

gražu;] man patiko kaip viską aprašinėji;] rašai tikrai gražius sakinius nebijodama kitokių žodžių;] tikrai gražu;]


p.s.tik dabar perskaičiau tęsinį;D tikrai geras;] tik ta pabaiga pati iš dalies nepatiko-tik nesakyk,kad knyga bus skambučio kopija ką?;D
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 24
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 12:09

Eina sau, kaip faina inlove O ten pabaigoj jos tėtis pasakė ar ne?? 8)

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 12:28

Dėkui šypt
Ne, tikrai nieko nekopijuoju šypt Vėliau paaiškės, kas čia skambino Dantukai.

Kadangi istorija jau seniai užbaigta galiu įdėti dar vieną tesinį :]


.:Markas:.

- K... ką?? - žioptelėjo Mija
Tas kažkas dar pašnopavo į ragelį ir jį padėjo. Mergina staiga atgavo žadą ir trenkė telefoną ant žemės.
- Eik velniop! - suriko tuščiam kambariui
Neatsižvelgiant į tai, kad ją krėtė šiurpas, Mija turėjo retą talentą išlikti rami net kritiškiausiose situacijose. O vis dėl to akys neramiai bėgiojo tarp lentynų, kartais pažvelgdavo į langus, duris. Gal ją kas seka? Klausėsi pokalbio? Pribėgusi prie lango užtraukė užuolaidas ir tapo visiškai tamsu. Kad ir kaip buvo neramu, vis dėl to nusprendė lipti atgal į kambarį. Gal jos neužpuls mergaitė mėlyna oda? - taip pagalvojusi nusijuokė. Ir iš tiesų - name nesigirdėjo nei menkiausio krebždesio, o kambarys skendėjo juodumoje. Mija ramiau atsiduso ir palindo po antklode, tačiau dėl visa ko miegojo prie uždegtos stalinės lempos.


Rytas išaušo toks pats vaiskus kaip vakar, ir tai džiugino merginą. Gaila, šiandien kažkodėl nebuvo noro čiuožinėti ir apskritai likti vienai. Dėl vakar vakaro... ji nepakentė, kai kas nors krėsdavo jai piktus pokštus. Deja, Mari draugija Mijos irgi netenkino. Pagaliau nusprendė, kad nebus nieko blogo, jei nueis kiek toliau nuo namo, tačiau kartu pasiėmė ir Marsą.
Einant apsnigtu keliuku šuo klusniai risnojo šalia, ir tik kartais atidžiau uostinėdavo orą. Baimė visškai išgaravo. Ir kokia ji buvo kvailė! Išsigando paprasto skambučio. Matyt koks penkiametis žaidžia. Nors balsas buvo moteriškas... atrodo... ir kaip galėjo žinoti, ko ji tuo metu labiausiai bijojo?
Mijos mintis nutraukė sniege traškantys žingsniai. Kažkas ėjo jai už nugaros ir nieko nelaukdama mergina atsisuko.
Tai buvo tas pats juodaplaukis vaikinas, kažkada matytas pro langą.
- Labas, - pasisveikino
- Labas
Jis priėjo kiek arčiau ir pažvelgė į Marsą
- Gražus šuo
- Mmm... ačiū
Kiek patylėjęs jis vėl pradėjo.
- Tai va... na, mano vardas Markas. O koks tavo, jei ne paslaptis?
Ji nusijuokė.
- Jokia paslaptis. Mija
- Malonu
Mergina pirmą kartą matė jį iš taip arti. Tikrai labai simpatiškas... Bet ji nustūmė tas mintis šalin.
- Neesu tavęs čia ankščiau matęs. Gal kartais neseniai atsikraustei?
- Oj ne, - atsakė Mija, - tik kurį laiką čia būsiu
- Nežinojau, kad tame name kažkas gyvena
- Gyvena. Mano teta Mari
- Niekad nebūčiau pagalvojęs, - nusijuokė, - matyt labai nebendraujanti?
- Tiesą sakant, - visiškai pakvaišusi, - šyptelėjo Mija
Buvo visai smagu su juo bendrauti ir Mija pamiršo, kad bijo nuklysti kur toliau, todėl kai atsidūrė miške vėl sunerimo.
- Man jau reiktu eiti namo, - pasakė

***

- Mari, ar kartasi nieko nežinote apie tokį Marką?
- Ką tokį?
- Marką, tokį juodais plaukais...
- Ne
- Aišku... ačiū
Mija jau norėjo apsisukusi eiti iš bibliotekos, bet teta staiga tarė.
- Palauk
- Kas?
Ji užvertė savo kygą ir pažvelgė į merginą.
- Ar žinojai, kad kai kas grįžo į vaikystės miestelį?
Mija nustebo
- Kas?
- Ogi spėk
- Mmm... aš? - nusijuokė
- Nora
- Nora??? - net suriko iš džiaugsmo mergina
- Taip, ta pati
- O kada? Kodėl nieko nesakėt???
- Man tik pačiai šiandien Gertrūda pasakė. Grįžo prieš savaitę
Staiga Mija suakmėnėjo. Mari kiek nustebo.
- Kas tau?
- Nieko teta, nieko.. - tarė mergina ir apsisuko.
Eidama tyliai sau šnibždėjo.
- Savaitė.... septynios dienos...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 15:30

Man patiko....Jei visa istorija jau baigta tai gali idedineti dazniau tesinius ;)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 24
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 16:16

Kai išleisi šitą knygą, aš pati pirmoji ją nupirksiu xDD

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 16:44

Oj, iki knygos dar toli šypt)
Man dabar pačiai labai keista iš naujo viską paskainėti šypt Malonu, kad jums patinka ;]]

Šiandien paskutinis (yes)




.: Pamiršta draugystė:.

Štai Mija stovėjo prie medinio namo pačioje pamiškėje. Kiek laiko praėjo nuo tada, kai ji čia lankėsi paskutinį kartą! Kiek prisiminimų, kiek džiaugsmo, ašarų išlieta sėdint ant laiptelių!... Kaip tai galėjo nutikti? - tyliai sau pagalvojo Mija, - kaip galėjome šitaip susvetimėti? Ir kodėl?
Jos mintis nutraukė prasiveriančių durų garsas. Ant laiptų pasirodė šviesiaplaukė mergina. Mėlynų akių, amžiumi panaši į Miją. Pamačiusi ją sustojo. Kurį laiką padvejojusi nusileido į apačią ir pravėrusi vartelius atsistojo proešais juodaplaukę.
- Labas, - ištarė
- Labas, Nora
Mija taip laukė šio susitikimo. Taip troško pagaliau apkabinti vaikystės draugę! Ir štai ji stovėjo priešais, tačiau visiškai kitokia. Kažkoks šaltumas sklido iš Noros pusės, ir mergina tai pajuto.
- Mmm... tai kaip gyveni? - vėl pradėjo Mija
- Ai, gyvenu kaip gyvenusi. Kaip tu?
- Taip visai nieko... - trumpam nutilo, - gerai
- Ilgam parvažiavai?
- Pabūsiu mėnesį kitą. Žinai, Mari...
- Aišku
Pokalbis kažkoks "be ryšio". Argi taip kalbasi artimos draugės? Vaikystės draugės, žinojusios viena kitos paslaptis bei svajones? Kas nutiko? Kas nutiko?? - skambėjo Mijos galvoje
- Kaip manai, gal kada galėtume... - pradėjo ji, bet Nora nutraukė
- Nepyk, turiu bėgti. Vėliau pasikalbėsim
Ir ji užbėgo laiptais.
- ... susitikti? - tyliai užbaigė Mija žvelgdama kaip Nora dingsta už durų

***

Ašaros. Vėl galybė ašarų. Mija jautėsi tarsi pasikalbėjusi su svetimu žmogumi. Nora, kodėl tu taip pasielgei? - laistė sniegą ašaromis grįždama mergina.
Ji niekada nesusimąstė, kad gali šitaip skaudėti dėl draugės. Tik dabar suprato, koks svarbus jai buvo tas žmogus, o jis ją išdavė. Staiga Mija vėl prisimena tą klyksmą - "Ar aš išdavikė?", ir jai įgalvą šauna beprotiška mintis : Ar tai ne Noros balsas? Ji neprisimena aplinkybių, kai buvo ištarti šie žodžiai, tačiau dabar Mija sustoja ir nusišluosto ašaras.
- Taip, tai buvai tu, Nora - tarė, - Tu ir esi išdavikė.

"Dvasios slepiasi šešėlyje" - ši knyga pasipainiojo po ranka ir Mija kuo skubiausiai ją atsivertė. Buvo jau vakaras, ir degė tik stalinė lempa.
Pirmame puslapyje puikavosi šiurpoka moteris, išblyškusiu veidu ir balta plazdančia suknele. Toliau sekė tekstas.
"Dvasios - mirusių žmonių sielos. Kartais grįžta į gyvųjų pasaulį, arba ilgam jame įstringa. Dažniausiai regimos vietose, kur gyveno. Ypaš dažnai ten, kur mirė, nors šis reiškinys priskiriamas haliucinacijom"
Mija trumpam pakėlė akis į sieną ir susimąstė. Ne, ji viską čia puikia pažįsta, ir tikrai žino, kad šiame name nėra niekas miręs. Kurį laiką pagalvojusi tęsė skaitymą.
" Dvasisios slepiasi šešėlyje. Daugybė liudininkų tvirtino, kad matyti reiškiniai pasirodydavo senuose, apleistuose namuose, kuriuose kas nors yra miręs smurtine mirtimi. Gyviesiems, esantiem šalia, jos kartais sukelia įvairias vizijas, grįžta seniai pamiršti prisiminimai..."
Kambaryje įsivyravo klaiki atmosfera. Na, ji neregi vizijų, bet prisiminimai... bet juk čia niekas nemirė! Juo labiau smurtine mirtimi. O gal ji tik nežinojo...?
Bet ne... tie prisiminimai nesusiję.. Juk taip? - įtikinėjo save mergina. O vis dėl to baimė neapleido...
" Dažnai grįžta į vietas, kuriose gyveno. Ypač dažnai ten, kur mirė..."
Mija numetė knygą ant stalo. Visą šią vietą gaubia paslaptys. Nuo tada kai sugrįžo, ją kankina vien klausimai. Kokie prisiminimai? Kas nutiko mamai? Ką bibliotekoje su tokiom knygom veikia Mari? Kas taip pakeitė Norą?
Tuomet Mija kai ką sumąsto. Ji bijo, bet tiki, kad tai padės atsakyti bent į dalį klausimų. Visa bėda, kad reikia nusigauti iki telefono, o jis apačioje... tamsoje... tas skambutis tikrai įvarė jai baimės!
Drąsą ji kaupė geras penkias minutes šypt
Galiausiai, degiodama visas šviesas, pasitaikančias kelyje ji nusigavo iki telefono. Ima rinkti numerį. Ne esmė, kad dabar pusė dvylikos...
- Klausau
- Markai?
- Mija?
- Aha, aš. Nieko, kad taip vėlai skambinu?
- Vėlai? Tau čia vėlai??
- Baik juokus
- Ok ok, - juokiasi, - kas nutiko?
- Gal galėtum man padaryti šiokią tokią paslaugą?
- Taip
- Taip jau ir gali, nė neišklausęs? - nusišypsojo
- Na gerai, pagalvosiu, - nusijuokė
- Tai va... ryt apie 12 val būsi prie mano namo?
- O ką darysim?
- Pamatysi
- Gerai, būsiu
- Tai sutarta! O dabar atleiskite, man metas miegučio
- O tai nežiūrėsi teletabių kartojimo??
- Ryt papasakosi, ką rodė
- Sutarta
- Labanakt
- Labos

Kažkodėl lipdama atgal į kambarį ji visai nebebijojo
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
susivelusi
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 149
Age : 23
Miestas : šilalė
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-30, 20:56

tu turi parašyti knygą šia tema ir ją išleisti. (smile) (yes)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 10:01

Tai aišku!!!!!!!!!!!!!!!!!! (clap) (yes)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
susivelusi
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 149
Age : 23
Miestas : šilalė
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 10:02

vadinasi, jau dvi taip manom (smile)


Paskutinį kartą redagavo susivelusi, 2008-07-31, 13:24. Redaguota 1 kartą
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 10:05

Mhm. :naughty:
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
Kristė
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 169
Miestas : Pajūris.
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 10:39

Ir aš taip manau (yes) (hugy)
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
suka
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 40
Miestas : Mėnulis
Registration date : 2008-07-04

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 12:51

įdomu;] dėk tik greičiau tęsinį;DD
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 19:21

.:Mano istorija:.

Ryte nebebuvo nė kruopelytės sniego. Visas ištirpo per naktį...
Mija žvelgė pro langą blausiom akim. Vien pilka žolė ir plikos medžių šakos... Slegia šis vaizdas, ir gyvenimas sename name. Ir visa kita be proto slegia. Sunku galvoti apie tą pamirštą vasarą, mamą, sunku galvoti apie tėtį, ir Mari... negi jos gyvenime nebeliko nieko džiugaus? Ji net čiuožti nebegali... viskas ištirpo. O kaip gerai būtų, kad ištirptų visa praeitis! Kad būtų galima pradėti naują istoriją.

Staiga Mija prisiminė, kad tuoj ateis Markas. Skubiai apsavusi batus nubildėjo į apačią. Taiiippp... kur paltas???? Kur vakar ji pasidėjo paltą?.... kur pirstines??? Ne, pirštinių jau nebereikia... prasidėjo eilinis lakstymas.
Po gero pusvalandžio ji jau stovėjo prie vartelių.
- Šiaip tarėmės 12 valandą.... - pažvelgė Markas
- Mmm... nenematytos prablemos, - kaltai šyptelėjo Mija
Jiedu pajudėjo tekeliu tolyn. Mija spardė ant kelio gulinčius akmenukus, o Markas susikišęs rankas į kišenes gūžėsi nuo vėjo.
- O kur mes einam? - paklausė
- Sek paskui mane
- Detalus paaiškinimas
Mergina atsiduso.
- Aš tau kada nors papasakosiu...
- Ką? - Marko akyse žybtelėjo susidomėjimo kibirkštėlė
Ji nieko neatsakė. Einant tolyn kelias vis labiau nyko, vėrėsi įvairios duobės bei purvynai. Staiga Mija pasuko link miško, tiesiai per pievas. Abu ėjo tylėdami, ir pasiekus pamiškę kuriam laikui sustojo.
- Jau netoli, - pasakė Mija
Vėl tyla.
- Papasakok
- Ne dabar
Mergina apsidairė. Čia buvo galybė bruzgynų, šakų, duobių ir viso kito, kas trukdė praeiti. Atrodė pats miškas nenorėjo leisti pasiekti tikslo, o ir pati Mija dvejojo. Ją staiga sukaustė baimė. Ji nenori... ne, ji nori, bet bijo. Markas neramiai trypčiojo netoliese. Pastebėjo, kokia nerami ji buvo, ir tai vėl sužadino smalsumą. Bet šįkart tą baimę pajuto ir jis.
- Mija...
- Aš tau papasakosiu, - atsisuko ji, - papasakosiu savo istoriją. Ir ji prasideda čia

Jie eina per mišką. Lipa per gilias duobes bei braunasi tarp skaudžių šakų, bet tai niekas palyginti su tuo, ką pasako Mijos žodžiai. Ji pasakoja jam viską, apie tą vasarą, apie nelaimę ant bėgių, kurios ji neprisimena. Apie tėtį ir tetą Mari, dabartinį savo gyvenimą, tik apie Norą samoningai nutyli. Markas klausė netardamas nė žodžio, tačiau jei pažvelgtum į jo veidą, pamatytum jame tuos pačius jausmus, kurie dabar liejasi merginos žodžiuose. Bent jau šią akimirką.
Dabar jis žino viską.
- Tu tiki manimi?
- Aš... aš nežinojau
- Bet ar tiki?
Ji pažvelgė žvilgsniu, panašiu į Mari.
- Ir tu nieko neprisimeni?
- Jau sakiau, kad ne
Kurį laiką Merkas patylėjo.
- Tikiu
Mergina kiek ramiau atsiduso.
- Žinau, kad tai neįtikinama, gali nesuprasti...
- Viską ką reikia suprasti - tai tavo akys Mija. Ir jos nemeluoja.


Miškas kiek praretėjo ir tolumoje pasirodė geležinkelio bėgiai. Mijos širdis dreba, ir ji nejučiomis paima Markui už rankos. Jis jos nepaleidžia, ir jie pamažu priartėja prie bėgių. Čia taip nyku! Pilka žolė boluoja aplink metalines konstrukcijas, kurios niekada nesikeičia... Mija priėjo kiek arčiau. Taip... čia ta vieta. Ji prisimena proskyną, ir tą medį tolumoje. Jis toks didelis kad su niekuo nesumaišysi! Ji atsisuka į vaikiną, ir tarsi nori kažką sakyti, bet tuo metu tolumoje pasigirsta traukinio ūžimas. Staiga ji sustingsta. Kažkas pasikeičia...
Traukinys artėja, jis jau visai šalia, ji mirs, ji stovi ant bėgių! Tuomet kažkas jai trenkia. Smūgio jėga nubloškia Miją ant žemės. Ji pajuntą žolės kvapą, rasą ant savo veido...
- Mija?! Mija, kas tau?!
Markas stipriai laiko ją, nes mergina beveik guli ant žemės.
- Kas? - staiga atsimerkė
- Tu nualpai... kritai ant žolės, kai priartėjo traukinys..
Mija atsistojo.
- Aš prisiminiau... O Dieve, - jos veidas išbalo
Markas atrodė ne ką mažiau šokiruotas.
- Ką?
- Nejau nesupratai? - atsisuko Mija, - Mano mama nenusižudė! Tą vakarą mes buvome čia abi, ir man kažkas trenkė. Tai nebuvo savižudybe. Tai buvo žmogžudystė. Ir aš mačiau žudiką.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 24
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-07-31, 20:32

OMG. (omg)
Mane suintrigavo (cheer)
Laukiu nesulaukiu tęsinio. :dance:

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
dainuke1997
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 173
Age : 21
Miestas : Alytus
Registration date : 2008-07-07

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-08-01, 08:26

(omg)
Tesinio... Reikia tesinio....
Skaiciau isputus akis ir net sulaikius kvpa... šokas
Jei tureciau tavo knyga, perskaityciau ja per diena, neatitraukdama akiu..... (yes) O.O
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą http://zaliagele.blogas.lt
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   2008-08-01, 15:36

Dedu dedu ;D

.:Užrašas ant sienos:.

- Ar tu tikrai gerai jautiesi? – paklausė Markas stovint prie durų
- Aha... – nutęsė Mija ir įėjo į koridorių, - ačiū tau
Jie dar kurį laiką pastovėjo ir atsisveikino. Mergina kuo skubiausiai, kad nepastebėtų teta užbego į savo kambarį. Uždariusi duris susmuko ant grindų. Paslaptys ima aiškėti... jos pasamonėje glūdi dar neatrasti klodai, ir pamažu atmintis sugrįžta. Mija dabar kuo pukiausiai prisimena, stovėjusi ant bėgių. Ką darė? Nežinia... ir smūgį kuo pukiausiai prisimena... bet kas tai padarė? Kas?
Sunku suvokti, kad tai žinai, tikrai žinai, bet neprisimeni. Matyt tuomet, kai prarado sąmonę sutriko atmintis, o vėliau ji buvo šoko būsenos.
Laukė vėl sparčiai temo. Atsistojusi ji užsidegė stalinę lempą ir atsigulė. Į apačią geriau neis, dar Mari pastebės jos dabartinę būseną ir paskambins tėčiui. O ko jau ko, bet grįžti namo ji nenori. Ir negrįš tol, kol nesuras to, kas taip žiauriai pasielgė. Kad suras, net neabejojo, visa tai tebuvo laiko klausimas.

Ant grindų ji prasedėjo iki pat vakaro. Viena, tamsoje, su savo mintimis. Galiausiai atsistojusi nuspręndė kiek apsitvarkyti. Priėjusi prie stalo visų pirma galvojo nunešti tas knygas atgal į biblioteką, nes tie skaitymai jai sukelia labai nemalonių emocijų, tačiau kaip tik tuo metu apačioje suskambo telefonas. Paknopstom puolusi iš kambario ji kone nučiuožė laiptais žemyn ir pačiupo ragelį.

- Klausau
- Labas. Čia Nora
Nora??? Mija nepaprastai nustebo negali būti.
- Emm... labas
- Ak, Mija... mane taip graužė sąžinė po to, kai taip pasielgiau. Tai tikrai nedovanotina. Nenorėjau tavęs įžeisti ar kaip kitaip įskaudinti.
Mergina kiek atsiduso.
- Nieko tokio. Aš suprantu, juk praėjo nemažai laiko...
- Būtent! Todėl aš ir norėčiau susitikti
- Susitikti?
- Taip... ar ryt po pietų tu laisva?
- Na, rodos aš visą laiką laisva, - nusijuokė Mija
- Tai puiku. Ateisi pas mane?
- Aš...
- Lauksiu
- Na gerai
- Sutarta. Iki

Ir ji padėjo ragelį. Mijos vis nepaleido keistas jausmas. Pokalbis nebuvo nei labai rišlus nei nuoširdus, tačiau lipdama laiptas mergina vis dėl to pasižadėjo užsukti pas Norą. Ką gali žinoti, visi žmonės keičiasi.
Vėl atsidūrusi savo kambaryje ji užtraukė užuolaidas ir uždegė stalinę lempą. Ant stalo gulėjo kelios knygos, ir Mija jau ketino vieną pasiimti, bet jai vėl buvo sutrukdyta.
Apačioje girdėjosi riksmas. Tai šaukė Mari. Mija metusi visas knygas nuskubėjo į apačią.
Mari stovėjo ant laukujų laiptų ir kažkam šaukė :

- Aš mačiau! Mačiau tave! Dar pasigailėsi!
Mija pribėgo prie tetos.
- Kas nutiko?
- Nubėgo į mišką. Išėjau kvėptelt oro, o tas bajurybė jau dirbo savo juodą darbą. Bet jis dar atsiims!
- Juodą darbą? Nesuprantu
Mari akys pasidarė blausios.
- Trainiojasi čia visokie ... reikės Marsą naktimis paleisti, nes jau per tvorą perlipa...
- Ką jis padarė?

Bet Mari jau nereikėjo atsakinėti. Mijos akys išsiplėtė.
Ant raudonų plytų namo sienos švietė visai neseniai užpurkštas užrašas :

"IŠDAVIKĖ".
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: [Pamiršta vasara]*   

Atgal į viršų Go down
 
[Pamiršta vasara]*
Atgal į viršų 
Puslapis 15Pereiti prie : 1, 2, 3, 4, 5  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Kūrybos kampelis :: Kūryba :: Raštų stalčius-
Pereiti į: