Kūrybos kampelis

Forumas kūrėjams
 
rodiklisDUKIeškotiRegistruotisNarių sąrašasVartotojų grupėsPrisijungti

Share | 
 

 MissRomance [Istorijos]*

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
AutoriusPranešimas
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: MissRomance [Istorijos]*   2008-10-04, 21:18

Baseinas


Džesė nulydėjo akimis dar vieną vaikiną, pūkštelėjusį į vandenį nuo trečios pakopos ir vėl išnirusį netoli kito baseino krašto. Nerimastinga atsidususi ji ištiesė rankas į priekį ir neskubėdama nuplaukė palei saugos juostą, akimis ieškodama kažkur šiame klegesyje pasislėpusios draugės. Nors ir žinodama, kad Džesė plaukime dar naujokė, Ketė nuolat pamiršdavo savo pareigą ją padrasinti ar kaip kitaip ištiesti pagalbos ranką. Dažniausiai ji, grakščiai pašokusi lyg undinėlė panirdavo vandenin ir jau po minutės Džesė aptikdavo savo draugę besijuokiančią vaikinų būryje.
Užsigalvojusi mergina nepastebėjo, kaip kažkas vėl pūkštelėjo į vandenį visai šalia jos, taip stumteldamas Džesei į veidą galingą srovę vandens. Automatiškai įsikabindama į juostą ji ėmė dusdama kosėti ir blaškytis taip mėgindama atgauti kvapą. Kojos nesiekė dugno ir merginą apėmė panika.
- O Dieve! Vėl ta Džesė! - kažkur netoliese suskambėjo Ketės balsas ir netrukus merginos pečius apglėbė tvirta, vieno Ketės draugužio ranka. Pajutusi, kaip juda link krašto Džesė atsimerkė. Priešais nusiplėšusi akinius stovėjo jos draugė ir nervingai šnopavo.
- Kiek kartų sakiau tau neplaukti ten, kur nesieki dugno? - paklausė su kiekvienu žodžiu vis keldama toną
- Aš plaukiau palei juostą, - priekaištingai pažvelgė Džesė
- Kol nemoki gerai, negali plaukti ir palei ją
Džesė atsigrežė į baseino vidurį ir akimis susirado trečią pakopą.
- Kažkas nušoko man tiesiai priešais veidą! Visi purslai tiško man į akis!
Ketė dramatiškai pasukiojo galvą.
- Atleisk, bet negaliu visiems įsakyti: „ Nešokinėkit ir pasitraukit nuo baseino - DŽESĖ PLAUKIA“
Šalia stovintis vaikinas sukrizeno ir užjaučiančiai pažvelgė į Džesę. Ši nuraudo.
- Daugiau taip nedarysiu - tepasakė.


Rūbinėj Ketė atsiduso ir pažvelgė į draugę.
- Nepyk, jei įžeidžiau su savo replika. Tiesiog man neramu dėl tavęs, nenoriu, kad tau kas atsitiktų
Džesė tylėdama krovėsi daiktus į kuprinę. Nieko nesakydama pasuko link veidrodžio ir ėmė džiovintis plaukus. Atspindyje matė susirūpinusį Ketės veidą.
- Juk supranti, kad esu už tave atsakinga. Aš tave čia atsivedžiau. Jei kas nutiktų....
- Nesirūpink, matau, kaip man padedi... draugų būryje
- Negaliu nuolat paskui tave sekioti - suirzo Ketė
Staiga Džesė nutilo. Galvoje sukirbėjo keista mintis, nuolatos ją užkabinanti, seniai neduodanti jai ramybės. Juk dėl jos ji ir atsekė paskui Ketę į baseino pamokas... Lyg juokaudama, bandydama pagasdinti draugę, ji tarė:
- Tuomet savo svajonės teks siekti vienai
- Kokios svajonės?
Dabar veidrodžio atspindyje Džesė matė visai kitokį vaizdą. Ketės veide išsikerojo smalsumas, o kartu ir nerimas.
- Noriu šokti į vandenį nuo trečios pakopos... - sušnabždėjo
Sekundė tylos, o tada draugės prunkštelėjimas.
- Šokti? Tu ne tik nardyti, tu net plaukti nemoki!
- Nesvarbu, vis tiek šoksiu
- Daugiau gyvenime su tavim neisiu į beseiną! - įsiuto Ketė
Džesė atsisuko.
- Ne dabar, bet prisiekiu, kada nors tikrai nušoksiu.


***


- Ji maniakė! Beprotė!
- Ššš... ji išgirs
Ant baseino krašto sėdėjo Ketė su drauge ir stebėjo tolumoje plaukiojančią Džesę. Pastaruoju metu ji buvo tarsi užvaldyta, lyg prirakinta prie vienos minties, tarsi netyčia lepteltos, bet griaunančios jos gyvenimą, prie to, kas atrodė neįmanoma.
Trečia pakopa tapo vieninteliu jos tikslu ir troškimu. Dienų dienos baseine, bendymai nardyti, nuolat pasibaigiantys nesėkme. Džesė paniškai bijojo nardyti, ji net pati nesuprato kodėl. Vos panirus merginą apimdavo klaiki baimė, kurios ji negalėjo įveikti, tačiau net tą išgąstį pamažu griovė troškimas įgyvendinti savo svajonę.
Kartą Džesė lipo ant pirmos pakopos ir nušoko. Laimė, šalia buvusi gelbėtoja ištraukė ją dar nespėjusią galutinai prinburbuliuoti. Dėja, trečia pakopa vis neapleido merginos.
Vėl, baimė lipti į tokį aukštį ir nerti maišėsi su beprotišku troškimu pajusti tai, ką jaučia tie, kas užlipa.
- Gal jai smegenis sutrenkė tada, kai vos ją išgelbėjai? - paklausė Draugė Ketės
- Nežinau, ji kaip apsėsta
- Bijo, nesugeba, trokšta
- Pražūtingas derinys, tiesa?


***


Tą vakarą Džesė vėl plaukiojo baseine. Užsikimšusi nosį dar kartą panėrė į vandenį, bet kažkokia baimė privertė ją staigiai išnirti. Eilinį kartą sau pažadėjusi taip kvailai nebeišsigasti mergina panėrė dar kartą. Jautė, kaip vėsus vanduo apglėbia visą kūną ir odoje virpčioja neaiškūs šiurpuliukai. Jai pasirodė, kad išgirdo tarsi duslų riksmą, sklindantį iš viršaus. To pakako, kad Džesę vėl apimtų baimė ir ji staigiai išniro.
- Džese!! - pažino Ketės balsą
- Kas nutiko?
- Nemanai, kad jau metas eiti namo?
Tik dabar ji apsidairė. Baseinas buvo visiškai tuščias, tik ji viena. Užsigalvojusi nepastebėjo, kaip nurimo klegesys, kaip išsivaikščiojo visi čia buvę žmonės palikdami tik ją vieną.
- Em... tuoj ateisiu
- Gerai, einu persirengti
Ketė išėjo. Džesė dar kartą apsidairė ir ištiesusi rankas nuplaukė palei saugos juostą. Aplink buvo visiškai tylu, ji galėjo girdėti tik savo kvėpavimą, atsimušantį nuo vandens paviršiaus. Mergina apie nieką negalvojo, tačiau staiga sukluso. Kažkokie lašai krito į baseino vandenį ir šioje tyloje Džesė atkreipė dėmesį į keistą jų skleidžiamą garsą. Pakėlus akis apėmė keistas jausmas. Lašai krito nuo trečios pakopos... Kažkas suvirpo giliai merginos širdyje ir tiek laiko jos mintyse tūnojęs troškimas vėl ėm veržtis lauk. Staiga ji apsidairė. Tik žydras baseino vanduo ir lašnojimo garasas. Dabar ji galėtų nušokti... Niekas nesulaikytų, niekas nematytų, jei ji susimautų. Džesė mėgina nuvyti šias mintis, yra jausmų, kurie ją stabdo. Gal tai baimė? Gal pareigos arba atsakomybės jausmas? Bet ir vėl... Troškimas per didelis, kvailas ir pavojingas, bet nepaprastai didelis noras.
Dreba ne tik Džeisės širdis, bet ir kojos, kai ji, išlipusi iš baseino eina šaltomis plytelėmis. Ir štai jo lipa siauromis kopetėlėmis. Troškimas toks stiprus, kad jos nestabdo nei aukščio baimė, nei iš kažkur grįžtantis šaltas protas, kuždantis, kad tai pavojinga. Džesė jaučiasi pati laimingiausia, kai pasiekia nedidelį tiltelį. Žvelgdama į žydrą baseino vandenį giliai įkvėpia. Jai atrodo, kad tokio grožio, kap tas mažytis baseinas atrodo iš viršaus ji dar niekada nematė, dar niekada nejautė tokio pragariško troškimo į jį panirti. Per vieną sekundę ji priima sprendimą. Ji jau nebebijo, greitai jos svajonė išsipildys.

Vienas žingsnelis.
Tas jausmas trunka tik akimirką, o tada pajunti, kaip visas tavo kūnas panyra į vėsų vandenį. Džesė jaučia, kaip lėtai grimzta gilyn, kaip kūne virpčioja neaiškūs šiurpuliukai. Tą akimirką norėtum gilai įkvėpti ir atsiduoti lengvam sapnui. Aplink tylu, protas nugrimzta į melancholiją, švelnų vandens tyrumą. Legva ir ramu. Iki pirmojo bandymo įkvėpti.
Staiga ji persigasta. Dabar vandens dūriai atrodo siaubingi. Ranka nevalingai ima ieškoti saugos juostos, akys nebemato nieko, o kūnas tejaučia pragarišką skausmą.
Džesei tarsi pasirodė, kad ji išgirdo duslų riksmą, sklindantį iš viršaus.
Ir tada jos sąmonę užliejo vanduo.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Pyragaitis.
Administratorė
Administratorė
avatar

Pranešimų skaičius : 975
Age : 23
Miestas : Turkey, Alanya, Konakli
Registration date : 2008-03-09

RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   2008-10-12, 10:51

Jėga xDDD Man patinka. xDDDD

_________________
Apsikabinkime,kaip sako telepūzikai ir viskas bus gražu kaip šiltą vasaros dieną.[Agnutė Pyragaitis]
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
susivelusi
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 149
Age : 22
Miestas : šilalė
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   2008-10-13, 19:06

wow šokas
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
MissRomance
Naujas Talentas
Naujas Talentas
avatar

Pranešimų skaičius : 99
Miestas : Sudužusių svajonių miestas
Registration date : 2008-07-28

RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   2008-10-17, 16:26

Kvepalai

Saulėtą pavasario popietę miesto aikštėje virė triukšmingas gyvenimas. Retai užsukanti mugė čia ant kojų sukeldavo visus gyventojus, viliodavo nepaprastais gaminiais, audiniais, rankdarbiais bei kitokiu gėriu. Niekuomet šiame mieste nepamatysi tiek žmonių, kiek jų sugužėdavo per tas dvi mugės dienas.
Tirštoje minioje įsimaišiusios ėjo dvi merginos. Viena jų nešėsi didelį pintą krepšį ir apžiūrinėjo katik sėkmigai išsidėrėtą skarą, o kita smalsiai dairėsi aplinkui. Minioje skimbčiojantys varpeliai bei prekeivių balsai kurstė jos smalsumą, pamažu traukė į milžinišku greičiu besisukančią spalvų ruletę. Pro šalį lėkdamas neūžauga berniukas netyčia stumtelėjo ją į senyvą moterį, kažką aiškinančią savo vyrui, tačiau vos merginai atsigrežus juos jau buvo paslėpę trys storulai su dėžėmis, pilnomis obuolių. Pasukusi galvą dešinėn išvydo prekystalį, nukrautą įvairiausiais riestainiais. Už jų stovintis senukas nusišypsojo:
- Paragaukite panele, šiandien parduosiu už pusę kainos.
Tikra tiesa, paskutinę mugės dieną galima nemažai gauti vos ne už dyką.
Staiga apsidairiusi mergina pamatė, kad šalia nebėra draugės.
- Izabela? - sutrikusi paklausė. Karštligiškai besidairydama ji neužtiko nei vieno pažįstamo veido. Šaukti būtų buvę baprasmiška, nes ir taip aplink skambėjo galybė garsų. Vis tankėjanti minia stūmė ją tolyn, todėl sukaupusi visas jėgas mergina ėmė irtis priešais, akimis nardydama tarp žmonių. Vienintelis pasirinkimas buvo pasikliauti savo sėkme, ieškant adatos šieno kupetoje. Laimė, šiandien jai sekėsi.
Netoliese subolavo raudono šilko skara, kurią neseniai buvo įsigijusi draugė, todėl mergina iš kart pažino, kad ten pasilenkusi tikrai ta, kurios ji ieško.
- Klausyk, galėjai įspėti, kad sustojai. Vos nepasimetėm - atsiduso priėjusi arčiau
- Bet tu tik pažiūrėk Lu, ką aš sutikau!
Dabar ji pastebėjo, prie ko buvo palinkusi draugė. Šalia šypsojosi kokių dešimties metų mergaitė, nešina nedideliu krepšeliu, kuriame dailiai sukrauti gulėjo įvairūs buteliukai, pilni vis kitokio skysčio. Nebuvo ji kaip nors įmantriai apsirengusi, greičiau varganai ir Luiza pamanė, matanti prieš save dar vieną vargšą išmaldos prašantį vaiką. Dėje, greitai jos mintis nutraukė Izabelos balsas:
- Ji prekiauja kvepalais. Nenori pažiūrėti?
Abi draugės palinko prie krepšelio ir ėmė apžiūrinėti buteliukus. Izabela ištraukė buteliuką pilną švelniai alyvinės spalvos skysčio ir jį atkimšo. Užsimerkusi kelis kartus kvėptelėjo aromato.
- Levandos, tiesa?
- Jūs visiškai teisi - nusijuokė mergaitė
Tuo tarpu Luizos žvilgsnis užkliuvo už nuošaliau padėto butelaičio. Jame, rodėsi buvo pripilta ne skysčio, bet melsvų dujų. Jos sukosi indelyje nelyginant sukūrys. Laiba merginos ranka ištraukė buteliuką iš krepšio ir atkimšo. Dvelktelėjo keistas, bet malonus kvapas.
- O kas šiame buteliuke? - nusistebėjo Luiza
Mergaitė pažvelgė į jos rankas:
- Jūros aromatas
- Jūros? - kilstelėjo antakius mergina - Mergaite, jūros kvapo neįmanoma atkartoti
- Tačiau šiame buteliuke - jūros aromatas, - tyliai, tačiau tvirtai ištarė mažoji pardavėja
Luiza prunkštelėjo ir užkimšusi kvepalų buteliuką numetė jį atgal į mergaitės pintinę.
- Ne, ne jūros
- Jūros
- Jau greičiau jūros dumblių
Tiesą sakant, Luizą kiek sutrikdė toks atkaklus mergaitės prieštaravimas, tačiau pačiu ir pakurstė jos norą ginti savo nuomonę.
- Nesvarbu, kad jums atrodo kitaip, - kalbėjo mergaitė - čia vis tiek yra jūros aromato kvepalai. Juk jeigu tvirtinsite, kad neegzistuoja žvaigždės, ar kas nuo to pasikeis?
- O tu pati atsiduodi jūros dumbliais. Bent kartą išsimaudyk, o tada pasikvėpink „tikrais“ kvepalais
Merginos akys susirado draugę ir tada ji griežtai paliepė:
- Izabela, einam!
- Nesupratau? Kodėl? - sutriko ši
- Iš melagių ir apgavikų mes neperkame!
Ir pagriebusi draugės ranką Luiza įsimaišė tirštoje minioje.

***

Kitą rytą Luiza prie durų rado mažą dovanėlę. Krištolo buteliuką ir prie jo prisegtą rožę. Lėtai uždariusi sau už nugaros duris dar ilgai apžiūrinėjo šį siurprizą ir spėliojo kas jį atsiuntė. Jokio raštelio nebuvo ir tai leido Luizos vaizduotei įsisiubuoti iki begalybės. Pirmaiusia pamerkusi rožę ji ėmėsi apžiūrinėti mažąją dovanėlę, pilną keisto skysčio. Atkimšusi mergina užuodė švelnų aromatą. Nusišypsojusi užlašino mažyti kvepalų lašelį sau ant riešo, o tada, užkimšusi buteliuką pastatė jį šalia vazos su pamerkta rože.
Per visą dieną galybė žmonių teiravosi merginos, kokiais kvapalais ji pasikvėpinusi. Juos traukė tas keistas aromatas, o Luiza dar labiau įniko spėlioti, kas tas geradaris, atsiuntęs jai tokią nepaprastą dovaną. Tik gaila, pati ji niekaip neatpažino, kuo gi jie kvepia.
Pusę dienos pasvajojusi apie žavų nepažįstamąjį atsiuntusį jai šią malonią staigmeną, vakare, grįžusi namo Luiza dar kartą purkštelėjo kvepalų sau ant kaklo.
Ryte mergina pastebėjo ant riešo nedidelę žaizdelę. Matyt kažkur įsibrėžė. Taip pagalvojusi apsivyniojo riešą bintu ir pasikvėpinusi naujaisiais kvepalais išėjo.
Mieste sutikusi Izabelą susitarė kitą dieną su ja susitikti ir draugiškai išgerti arbatos, tuo pačiu ir pasipasakoti apie įstabią dovaną. Šios linksmos minties skatinama užsuko į krautuvę nusipirkti saldumynų ir arbatos.
- Kaip skaniai šiandien kvepi, Lu - pagyrė pažįstama pardavėja
- Ačiū, nė pati nesuprantu kuo - nusijuokė mergina
- O būna žmonių, nepažįstančių šio kvapo?...

***
Vakare Luiza jautėsi labai blogai. Jai siaubingai skaudėjo galvą, tačiau didžiausią siaubą merginai įvarė vaizdas, kai nuplėšusi bintą pamatė, kad mažas įdrėskimas virto didele kraujuojančia žaizda. Persigandusi ji vėl užklijavo riešą ir nubėgusi į vonią pažvelgė į veidrodį. Ant kaklo žiojėjo neseniai atsivėrusios žaizdelės. Kelios buvo ant skruostų, ant kito riešo...
Siaubas sukaustė Luizos kūną, kai ji suprato, kad ilgainiui tos žaizdelės taps dar gilesnės. Per tvarstį persisunkęs kraujas lašėjo ant melsvų vonios plytelių. Atrodė, tos žaizdos kas minutę darėsi vis gilesnės, rodėsi jos plėsis tol, kol visas merginos kūnas virs viena kraujuojančia žaizda...

Linksmai žingsniuodama Izabela priartėjo prie draugės namų. Užlipusi laiptais kelis kartus pabeldė į duris ir nesulaukusi atsakymo pati jas pravėrė.
- Lu? Tu namie? - nerūpestingai paklausė
Aplink buvo visiškai tylu. Nusimovusi šilkines pirštinaites ji paėmė vazelę ir pribėrusi įvairiaspalvių irisų pasuko link svetainės.
Akimirką jį sustojo, o tada sudužo iš rankų iškritusi vaza. Aplink pažiro ledinukai.
Luiza sėdėjo fotelyje. Pro palaidinukę sunkėsi raudonos dėmės, veidas buvo išvagotas gilių randų, o riešai atvirai kraujavo.
- O ne... - ranka užsidengė burną Izabela - Ką tu sau pasidarei?
- Tai kvepalai - sušnabždėjo Luiza
Izabela pripuolė prie draugės. Nežinodama, ką daryti veltui šlaistėsi aplinkui. Luiza tenorėjo vieno, sužinoti, kuo kvepia ją pražudę kvepalai.
- Tai tas skystis, - verkė ji - jame buvo įmaišyta kažkokia rūgštis ar dar kas nors...
Drabančiomis rankomis Izabela paėmė nuo stalo krištolinį buteliuką.
- O Dieve... kas galėjo taip pasielgti? - šnabždėjo
Atkimšusi atsargiai kvėptelėjo aromato. Jos ranka dar kartą virptelėjo.
Luiza gilai atsiduso:
- Kuo jie kvepia?
Jos draugei akyse ėmė kauptis ašaros. Sunkai besivaldydama ji atsisuko į merdinčią Luizą. Galiausiai gilai įkvėpusi sušnabždėjo:
- Jūra...
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
susivelusi
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 149
Age : 22
Miestas : šilalė
Registration date : 2008-07-23

RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   2008-10-17, 17:07

WOW... talentas šypt nerealiai patiko
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
šalta.
Mažasis kūrėjas
Mažasis kūrėjas
avatar

Pranešimų skaičius : 117
Registration date : 2010-07-19

RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   2010-09-18, 13:10

Su kvepalais - aš apšalus.
NUOSTABUUU.
Atgal į viršų Go down
Peržiūrėti vartotojo aprašymą
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: MissRomance [Istorijos]*   

Atgal į viršų Go down
 
MissRomance [Istorijos]*
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 11
 Similar topics
-
» Sebastian'o Coombs butas

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
Kūrybos kampelis :: Kūryba :: Raštų stalčius-
Pereiti į: